Justinas Grigaitis (asmeninio archyvo nuotr. 15min.lt straipsnyje)

 

2016 m. Justinas Grigaitis įstojo į ekonomikos ir edukologijos bakalauro studijų programą Kolumbijos Universitete, Niujorke (JAV). Vienerių metų studijų kaina Kolumbijos universitete siekia 70.000 $ ir, nors didžiausią dalį sumos Justinui padengė stipendijos, iki išvažiavimo prireikė visų santaupų ir žmonių pagalbos. Jo istorija buvo plačiai aprašyta spaudoje, o minios finansavimo kampanijos metu Justinui pavyko surinkti beveik 7000 $ paramą studijoms. Šiuo metu Justinas sėkmingai studijuoja ir dalinasi su mumis savo istorija.

 

- Į kokį universitetą/šalį/programą stojai, kodėl norėjai būtent ten? Kokią sumą siekei surinkti? Kaip tai pavyko, su kokiais sunkumais susidūrei ir kaip juos/ su kokia pagalba įveikei?

 

Pirmiausia įstojau į Sciences Po universitetą Dižono mieste, kurį pasirinkau dėl aukšto lygio tarpdisciplininių studijų. Du metus mokiausi pamatinių dalykų ekonomikos, teisės, istorijos ir politikos mokslų srityse. Sciences Po sužavėjo savo požiūriu, jog universitetinis išsilavinimas nėra tik siauros srities faktų įsisavinimas, bet labiau analitinio mąstymo ir mokslinio kūrybiškumo ugdymas.

 

Gerai pabaigęs pirmus metus, gavau galimybę stoti į dvigubo diplomo programą su Kolumbijos Universitetu Niujorke. Nusprendžiau išbandyti jėgas ir priimti šį iššūkį, tačiau po sėkmingo atrankos proceso supratau, jog įgyvendinti tokį projektą bus daug sudėtingiau, nei į jį patekti. Kartu su nepriekaištinga kokybe, JAV švietimo sistema pasižymi ir milžiniškomis kainomis - pabaigusių studentų skolos gali siekti net kelis šimtus tūkstančių dolerių. Laimei, gavau stipendijas ir iš Kolumbijos, ir iš Sciences Po universitetų, tad man liko surinkti kiek mažiau nei trečdalį sumos (~15,000€). Tačiau tai vis tiek buvo per didelė suma mūsų šeimai, tad neturėjau kitos išeities, kaip pagalbos prašyti viešai.

 

Pasinaudojau GoFundMe minios finansavimo platforma, kreipiausi į žmones video žinute, atvirai papasakojau savo situaciją ir susilaukiau netikėtai gausaus palaikymo. Pirmiausia daugybė draugų prisidėjo nedidelėmis 5-15€ aukomis – tai suteikė kampanijai matomumo ir parodė pasitikėjimą, kad esu vertas šios galimybės. Tada atsirado ir nepažįstamų rėmėjų, kurie paaukojo net 100, 200 ar 500 eurų. Taip pat prisidėjo Amerikos lietuviai, bei jų įsteigti fondai, ir galiausiai šios studijos tapo realybe!

 

Sunkiausia buvo išdrįsti eiti į viešumą: bijojau, kad žmonės nesupras, kodėl prašau tokios pagalbos, kad paprasčiausiai apsijuoksiu ir planas nepavyks. Ir iš tiesų, susilaukiau daug neigiamų kritikos ir pašaipų iš anoniminių komentatorių, tačiau palaikymas stipriai pralenkė negatyvias nuomones.

 

- Kuo platforma "Mokslo ambasadorių stipendijos” būtų vertinga talentams, siekiantiems studijuoti top universitetuose visame pasaulyje?

 

Visų pirma tai yra didelis paskatinimas jaunimui stengtis ir siekti aukštų tikslų moksluose. Moksleiviams svarbu žinoti, jog jų pasiekimai bus įvertinti ir pastangos nenueis perniek vien dėl finansinių problemų. Mano nuomone, tokia tiesioginė rūpesčio išraiška yra vienas svarbiausių motyvacijos faktorių. Man pačiam įstojus į Sciences Po reikėjo įtikinėti tėvus, kad mokytis užsienyje yra įmanoma, nes ten egzistuoja stipendijos, įvairios lengvatos studentams ir t.t. Ypač kai pats dar esi nepatyręs, neužtikrintas ir finansiškai priklausomas nuo šeimos, kyla daug abejonių savimi, todėl palaikymas iš išorės tampa be galo svarbus.

 

Žinoma, šalia moralinio paskatinimo, fondas būtų akivaizdi praktinė parama jau įstojusiems. Iš patirties žinau, jog sunkiausi būna pirmi keli mėnesiai – nauja vieta, žmonės, studijos, prisitaikymas prie įtempto ritmo – visą tai dar labiau komplikuoja didelės pradinės išlaidos. Po jų padėtis dažniausiai stabilizuojasi, nes galima pradėti dirbti, rasti pigesnį būstą, mažėja nenumatytų išlaidų. Tad tokia stipendija labai prisidėtų prie gabių studentų sėkmės – papildomi pinigai leistų siekti aukščiausių rezultatų konkurencingoje aplinkoje jau nuo pirmų dienų.

 

- Kodėl turime prisidėti prie lietuvių studijų pasaulyje? Ką atsakytumėte žmonėms, sakantiems, jog mes juos prarandame padėdami išvykti?

 

Kaip bebūtų gaila, bet reikia pripažinti, jog Lietuvos universitetai vis dar smarkiai atsilieka nuo aukščiausio lygio Europos, Amerikos, Azijos universitetų. Tuo pat metu turime daugybę moksleivių, kurie savo žiniomis ir pasiekimais stebina, net pačias garsiausias mokslo įstaigas visame pasaulyje. Tad visiškai normalu, kad jie nori ar net jaučia pareigą patekti į kuo geresnę aplinką tobulėjimui. Palaikydama studentus užsienyje valstybė parodo, kad jie yra svarbūs ir laukiami sugrįžti, tad sėkmės atveju, tie žmonės savo šaliai tikrai atsilygins dešimteriopai.

 

Išvažiavęs turėjau daug progų susitikti su pasaulio lietuviais Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV – išeiviams rūpi Lietuvos gerovė lygiai taip pat kaip ir joje gyvenantiems. Visi prisideda, kaip gali: vieni remia savo šeimas, kiti įvairius fondus, treti palaiko verslo ryšius, investuoja į Lietuvos įmones, atveda pasaulines kompanijas ir kuria darbo vietas. Savo ruožtu jaunimas garsina šalį akademiniais pasiekimais, reklamuoja Lietuvą kaip perspektyvią regiono lyderę, taip pat informuoja apie aktualias problemas bei formuoja aplinkinių nuomones. Toks jaunųjų ambasadorių darbas, atrodo, neapčiuopiamas, bet dažnai esu maloniai nustebinamas, kai iš nepažįstamų užsieniečių išgirstu komplimentus apie buvusius studentus ar kolegas iš Lietuvos.

 

Svarbu suprasti, kad pagalba gabiems studentams nėra auka ar dovana – tai yra esminė investiciją į šalies ateitį. Išleista suma studijoms materialiai atsiperka per kelis metus, tačiau jų įgautos žinios, patirtis ir įgūdžiai yra neįkainojami norint konkuruoti su pirmaujančiomis pasaulio šalimis.

 

*Be to, tai yra ženklas, jog reikia skubių pokyčių Lietuvos aukštojo švietimo sistemai – kelti dėstytojų atlyginimus, mažinti išlaidas universitetų biurokratijai, keisti krepšelių sistemą ir t.t. Šiandien atrodo, kad Lietuvos universitetams vienintelis prioritetas yra kiekybė. Akivaizdu, kad kol tai nepasikeis, gabesni studentai vis dažniau rinksis mokslą svetur.

 

Justinas Grigaitis (Kolumbijos Universitetas)
Galiausiai, tokie fondai gali sėkmingai vienyti pasaulio lietuvius bendram tikslui – prisidėti prie Lietuvos jaunimo švietimo. Ieškodamas lėšų studijoms supratau, kad žmonės nori aukoti kilniems tikslams, bet jiems trūksta informacijos, patikimų šaltinių, kurie užtikrintų, jog pinigai bus panaudoti prasmingai. Todėl neabejoju, kad „Mokslo ambasadorių stipendijos“ bus efektyvi platforma sujungianti dosnius geradarius su perspektyviais studentais.

 

- Tavo padrąsinimas apie kokybiškas top studijas svarstantiems ir galbūt nedrįstantiems talentams?

 

Būkite smalsūs, ieškokite, domėkitės, klausinėkite – galimybės pačios į duris nesibeldžia. Reikia įdėti daug pastangų ieškant informacijos, tačiau gera žinia ta, kad šiandien tai padaryti daug lengviau. Pradėkite nuo prioritetų: „kodėl aš noriu studijuoti viename ar kitame universitete?“ Internete išsinagrinėkite alternatyvius pasirinkimus, rašykite universitetams ir kitoms organizacijoms, kalbinkite nepažįstamus draugus socialiniuose tinkluose - matydami jūsų užsidegimą žmonės tikrai noriai padės jums išspręsti visas praktines problemas.

 

Svajonės yra geras gyvenimo variklis, jeigu jos skatina stengtis nepasiduoti, suteikia jėgų, motyvuoja ir padrąsina susidūrus su iššūkiais. Tačiau užbaigdamas priminsiu, kad pirmiausia reikia įdėti ne vienerius metus kantraus darbo tam, kad įrodytumei jog tavo svajonei lemta išsipildyti. Tad linkiu užsibrėžti didelius tikslus ir ištikimai keliauti link jų mažais žingsniukais kasdienybėje.



Atgal