Simona Minns (Smirnova) - prestižinio JAV koledžo Berklee College of Music absolventė. 2012 m. Simona ten pradėjo džiazo vokalo (šiuolaikinės muzikos kompozicijos) studijas. Šiandien ji gali didžiuotis debiutiniu albumu "A Hunger Artist", kurį galima rasti iTunes, Spotify ir kitose internetinėse platformose, ne vienu apdovanojimu už savo kūrybą bei savo įkurta šiuolaikinių menų kompanija "Syntheater". Jos kompozicijose galima išgirsti ir tautinės lietuvių muzikos atspalvių. Tačiau tik pradėjus studijas Simonai prireikė finansinės pagalbos. Nors koledžas skyrė nemažą stipendiją didžiajai daliai studijų kainos, merginai norint pasiekti svajonę teko ieškoti papildomų stipendijų fondų, konkursų, ar kitų finansavimo galimybių. Prie Simonos studijų finansavimo prisidėjo Ateitininkų organizacijos nariai, Amerikos lietuvių fondas, bei pavieniai asmenys per Indiegogo minios finansavimo kampaniją. Mums Simona pasakoja apie savo profesinę kelionę.

 

- Į kokį universitetą/šalį/programą stojai, kodėl norėjai būtent ten? Kokią sumą siekei surinkti? Kaip tai pavyko, su kokiais sunkumais susidūrei ir kaip juos/ su kokia pagalba įveikei?

 

Simona MinnsAš stojau į Berklee College of Music, Bostone, Masačiusetso valstijoje. Berklee yra labai geras ir turbūt žinomiausias šiuolaikinės muzikos koledžas pasaulyje, tad svajonė jame studijuoti buvo labai stipri, bet tuo pačiu ir bauginanti. Studijavau šiuolaikinę kompoziciją ir prodiusavimą, ir tuo metu buvau “šviežiai” pabaigusi džiazo vokalo bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Studijos buvo pigesnės nei dabar, tad rinkau $30,000 metams. Taip pat iš koledžo buvau gavusi European Touring stipendiją, kuri padengė 75 % studijų kainos ($16,000 per metus). Be tos stipendijos būtų reikėję $46,000 metams, tad greičiausiai net nebūčiau pasiryžusi šiam iššūkiui. Tos sumos žinoma nesurinkau... Bandžiau viską ką galėjau: Fulbright stipendiją, BAFF stipendiją, kultūros ir edukacijos fondus Lietuvoje, lietuvių fondus JAV... Nei vienas fondas manęs neparėmė. Aš pasiėmiau privačią paskolą vienam semestrui ir išvykau tikėdamasi grįžti po trijų mėnesių. Vienintelis dalykas, kuris šiek tiek pasiteisino – tai crowdfunding metodas per Indiegogo svetainę. Per Indiegogo kampaniją surinkau apie $1000. Ši suma man padėjo nusipirkti bilietus į Bostoną ir pasidengti imunizacijos bei vizos išlaidas. Suma buvo surinkta draugų ir kolegų pagalba. Vėliau, jau atvykus, pavyko gauti Lietuvių Fondo stipendiją bei papildomas Berklee stipendijas.

 

- Kuo platforma "Mokslo ambasadorių stipendijos” būtų vertinga talentams, siekiantiems studijuoti top universitetuose visame pasaulyje?

 

Nežinau daug apie pačią platformą "Mokslo ambasadorių stipendijos”, tačiau kažkokia crowfundingo platforma, ar informacinė bazė apie galimybes surasti finansavimą būtų labai naudinga. Berklee College of Music finansų ir stipendijų skyrius yra paruošęs visą aplanką, maždaug 50 puslapių, veikiančių ir naudingų nuorodų apie skirtingas galimybes rasti finansavimą studijuojant muziką Bostone. Lietuvoje taip pat reikėtų skirtingos institucijos, ar bent jau skyriaus, kuris padėtų lietuvių jaunimui rasti finansavimą studijoms prestižiniuose koledžuose. Kartais tiesiog sisteminga informacija lietuvių kalba ir padrąsinantis žodis, gali turėsi nepaprastą įtaką.

 

- Kodėl turime prisidėti prie lietuvių studijų pasaulyje? Ką atsakytumėte žmonėms, sakantiems, jog mes juos prarandame padėdami išvykti?

 

Jeigu rastume būdą kaip įdarbinti išvykusius profesionalus, aš manau dauguma jų sugrįžtų, ar bent jau nuotoliniu būdu prisidėtų prie Lietuvos vystymo. Į tai galima žiūrėti kaip į investiciją. Tačiau norint, kad investicija atsipirktų reikia su ja nenutraukti ryšių. Taip pat, reikėtų daugiau skirti pozityvaus dėmesio lietuvių pasaulio lyderiams: mokslininkams, sportininkams, menininkams, verslininkams ir visiems, kurie garsina Lietuvos vardą. Pakviesti juos projektams, dėstymui, bendram verslui, partnerystei... Ar prarandame padėdami jiems išvykti? Galbūt. Bet mes taip pat prarandame juos neleisdami išsiskleisti pilnam potencialui. Aš nemanau, kad nepadedant jaunimui tobulėti svetur ir gniauždami jį uždaroje erdvėje, taip išsaugosime Lietuvą ir tautą. Skaičiumi galbūt, tačiau ne dvasia, energija ir idėjomis.

 

- Tavo padrąsinimas apie kokybiškas top studijas svarstantiems ir galbūt nedrįstantiems talentams?

 

Pabandyti visada galima. Blogiausiu atveju nepavyks ir grįšime prie pradinio taško, kuriame ir taip esame. Tai kodėl nepabandžius? O juk nieko brangesnio už patirtį nėra. Taigi net ir neįveikę kelionės (kad ir koks tas tikslas bebūtų) pralaimėti tos kelionės neįmanoma, nes grįši su patirtimi. Man pačiai visada padėdavo vizijos turėjimas – įvaizdis savęs po penkių ar dešimties metų, svajonė, jeigu galima tai taip pavadinti. Tačiau reali, apčiuopiama svajonė, kurią jausdavau, kad galiu ranka pasiekti.

 



Atgal