2015 m. Urtė Laukaitytė įstojo Edinburgo universiteto kognityvinio mokslo filosofijos magistro strudijų programą. Studijų kaina kartu su pragyvenimo išlaidomis Edinburge siekė £ 12.000, taigi, Urtė ryžosi prašyti pagalbos per minios finansavimo platformą. Merginai pavyko surinkti beveik visą reikalingą sumą ir išvykti studijuoti. Baigusi magistrantūrą Urtė nusprendė tęsti savo akademinę karjerą ir išvyko atlikti filosofijos mokslų doktorantūros prestižiniame Kalifornijos Berklio universitete (JAV). Urtė dalinasi savo įžvalgomis apie nueitą kelią renkant finansavimą studijoms bei apie "Mokslo ambasadorių stipendiją”.

-Į kokį universitetą/šalį/programą stojai, kodėl norėjai būtent ten? Kokią sumą siekei surinkti? Kaip tai pavyko, su kokiais sunkumais susidūrei ir kaip juos/ su kokia pagalba įveikei? 

 

Urtė Laukaitytė (UC Berkeley nuotr.)Stojau į kognityvinio mokslo filosofijos magistro programą Edinburgo universitete. Kadangi Kembridže buvau baigusi lingvistikos bakalaurą ir norėjau toliau studijuoti filosofijos doktorantūrą, reikėjo pasibaigti tarpinę magistro programą, kuri įgalintų pasikeisti specialybę. Kognityvinis mokslas be galo tarpdiscipliniška sritis, taigi lingvistika ir man įdomi filosofijos šaka labai glaudžiai susijusios, tačiau universitetinė sistema dažnai tokius dalykus kaip specialybės traktuoja gana formaliai ir konservatyviai. Vienas įtakingiausių pasaulyje šiuo metu gyvenančių filosofų Andy Clark dirba Edinburge ir be galo norėjau rašyti savo baigiamąjį darbą su jo supervizija.
 
Studijų kaina buvo 7800 svarų, mėginau rinkti truputį virš 12000 su minimaliais pragyvenimo kaštais Didžiojoje Britanijoje. Pavyko surinkti didžiąją dalį programos kainos, kas buvo neįtikėtina, turint omenyje, kad absoliuti dauguma šio tipo iniciatyvų neperžengia net tūkstančio slenksčio. Sunkumai daugiausia buvo susiję su tuo, kad nors ir patekau į magistro programą, neturėjau, iš ko gyventi. Pačios studijos ir Edinburgo filosofijos departamentas buvo absoliučiai nuostabus, per tuos metus išmokau galbūt daugiau nei per bet kuriuos kitus, tačiau tik dėl tos priežasties nesu tikra, ar rinkčiausi tuos metus kartoti, dabar jau tiksliai žinodama visas aplinkybes. Kadangi tai jau praeityje ir sudarė svarbią pakopą link mano dabartinių doktorantūros studijų Berklyje, jaučiuosi be galo laiminga, turėjusi šią galimybę.

-Kuo platforma "Mokslo ambasadorių stipendijos” būtų vertinga talentams, siekiantiems studijuoti top universitetuose visame pasaulyje?

Didžioji dalis geriausių universitetų šiuo metu vis dar yra Didžiojoje Britanijoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose tiek mokslo kaina, tiek pragyvenimas yra brangus. Ypač nėra iki galo aišku, kaip situacija keisis, kai Britanija galutinai paliks Europos Sąjungą. Ten, kur išvis yra tokia galimybė, stipendijas sunkiausia gauti magistro pakopos studijoms, nors yra situacijų, kuriose magistras būtinas: Britanijoje norint apskritai tęsti su doktorantūra, Amerikoje, pavyzdžiui, norint keisti sritį iš bakalauro į doktorantūrą.

-Kodėl turime prisidėti prie lietuvių studijų pasaulyje? Ką atsakytumėte žmonėms, sakantiems, jog mes juos prarandame padėdami išvykti?

Laikyti neišvystytą potencialą praktiškai tas pats, kaip to potencialo neturėti. Tiesa, kad dalis žmonių išvyksta ir nebegrįžta. Tačiau net jei kad ir pusė, tarkim, liktų gyventi užsienyje, likusieji sudarytų neįkainojamą bazę veiklių, jaunų, išsilavinusių žmonių, kurie galėtų ir norėtų kurti ateiti Lietuvoje. O net ir galutinai išvykę emigrantai reprezentuoja Lietuvą svetur, iš tos pusės pažiūrėjus.

-Tavo padrąsinimas apie kokybiškas top studijas svarstantiems ir galbūt nedrįstantiems talentams?

Bandykit, nelabai yra ką prarasti, o labai gali būti, kad ir pavyks. Svarbu nepamiršti, kad visi paprasčiausi žmonės, nei vienas labai nesiskiria nuo nieko kito. Svarbiausia gilus ir stiprus smalsumas.



Atgal