• Architektūros magistro studijos The Cooper Union, Niujorke. Poetinės architektūros kūryba

    Prisidėti prie tikslo kviečia Giedrė Darškutė
Kampanijos pabaigos data
10/01/2019 - 01:45
Iki sutelkitnio finansavimo kampanijos pabaigos liko 36 dienos
Giedrė Darškutė's picture

Giedrė Darškutė

Tikslui surinkta
1 008,96 €
18 818,00 €
5.36% tikslo pasiekta


Prisidėkite:

PayPal
TransferGo
Bankas

Esu Giedrė, kuriu poetinę architektūrą. Tapau pirmąja lietuve įstojusi į magistro architektūros programą vienoje geriausiai vertinamų pasaulyje šios srities mokyklų The Cooper Union, įsikūrusioje Niujorke, ir gavusi dalinę stipendiją už savo darbus.

Mane domina sudėtingos istorinės situacijos, į jas atsakymo ieškau trapiu erdvės formavimu. Pastaruoju metu, prisijungusi prie komandos, dirbau Lietuvoje su 8000 m2 sovietinio paveldo transformacija į spa, apartamentus UNESCO saugomoje Kuršių Nerijoje. Anksčiau akademinėje aplinkoje ieškojau pagarbių sprendimų jautrioms Vilniaus sakralių pastatų istorijoms, sovietmečio paliktoms žymėms. Esu laimėjusi ne vieną Lietuvos kultūros tarybos stipendiją stažuotėms kartu su japonų, britų architektais. Rodos, atėjo metas ieškoti naujų kraštovaizdžių darbams.

Architektūrą matau kaip galimybę kurti erdves, žvelgiančias giliau nei kasdieniai žmogaus poreikiai, atliepiančias žmones, jų aplinką, prisiminimus bei pojūčius. Magistro studijos Niujorke suteikia unikalią galimybę mokytis, kurti šios subtilios poetinės architektūros krypties, su kuria padirbusi tarptautinėje poetinės architektūros praktikoje, norėčiau išplėtoti, atvežti bei kurti iš Lietuvos pasauliui.

Iki architektūrinės poezijos

Ar kartais būna taip, kad vaikštant po naujai statomus puikiai veikiančius pastatus, miestų rajonus apima trūkumo jausmas? Atrodo miestai susikoncentravo į tvarką ir racionalumą, palikdami be namų žmonių pojūčius, vaizduotę, pasakojimus.

Kino klasikas Andrejus Tarkovskis rašė, kad poezija yra pasaulio pastabumas, tam tikras būdas kuriuo žmogus atspindi save realybėje. Šio poetinio kino kūrėjo filmuose žmogaus potyriai, išgyvenimai atsispindi aplinkoje. O jei šį požiūrį perkeltume į architektūrą?

Ėmiau ieškoti architektūros, kalbančios apie trapų kasdienybės potyrį. Tuo metu studijavau Vilniaus dailės akademijoje, kuriai esu dėkinga už išugdytą tvirtą charakterį bei norą kūryboje atspindėti vertybes. Studijuojant Vilniuje išvykau mokytis į Karališkąją Danijos menų akademiją Kopenhagoje (KADK), kurioje susipažinau su poetinės architektūros kryptimi. Akademijos Kultūros ir architektūros departamente erdvėmis buvo sprendžiamos šiandienos politinės, ekonominės, socialinės problemos. Nepamirštant, kad jautri estetika, erdvės potyris yra taip pat svarbu, kaip ir problemos sprendimas. Grįžusi į Lietuvą išbandžiau savo žinias projektuojant visuomeninius objektus. Beje, su poetine architektūra KADK mane supažindino The Cooper Union alumnai, tad studijų metu supratau, kaip svarbu būtų tęsti mokymąsi savo mokytojų mokykloje.

Apie garsus mieste

The Cooper Union architektūros magistro studijoms vadovauja architektūros edukaciniame lauke gerbiama Diana Agrest. Diana yra išugdžiusi ne vieną tarptautiniu mąstu įvertintą architektą: Pritzker Prizo (vadinamą architektų „Oskaru“) laureatą japoną Shigeru Ban, poetinės architektūros kūrėją Toshiko Mori, įtakingiausia šių dienų architekte tituluojamą Liz Diller, tarp kurios darbų - Niujorko High Line miesto parkas, bei MoMA išplėtimas. Lietuvoje ypač gerai žinomas įvairiapusis šios mokyklos alumnas Danielis Liebeskindas. Pati Diana Agrest teigia, kad moko metaforiškai kalbant, jau pastatytame pasaulyje girdėti muziką. Per kino filmus, bei literatūros kūrinius išlaisvinti žmonių vaizduotę ir pojūčius, taip priartinant žmogų prie projektuojamų visuomeninių erdvių. Šių studijų tikslas – patirtis, kuri leis mokytis, bei kurti savitą architektūros metodiką.

Studijos apims architektūros teorijos, kritikos, urbanistikos, bei technologijų kryptis, kurios suvokiamos kaip nedaloma visuma formuojanti mūsų rytojaus gyvenimus.

Lietuva stipriame tarptautiniame architektų tinkle?

Magistro studijos The Cooper Union – tai ne vien istorija apie mokymąsi kurti trapaus kasdienybės potyrio erdves, bei stiprius metodinius pagrindus tolimesniam kūrybiniam keliui. Mokymąsi, kuris suteiks galimybę dirbti toliau su tarptautiniu lygiu įvertintais poetiniais architektais.

Tai taip pat vieta, kurioje užmezgami tarptautiniai ryšiai. Tikiuosi, kad kontaktai grįžus į Lietuvą taps stipria pradžia komandos kūrimui bei problemų sprendimui poetine kryptimi. Viliuosi su šia prestižine mokykla užmegzti stiprų ryšį, partnerystę, per kurią galėčiau įgytą įdirbį atvežti į Lietuvą: per kviestines paskaitas, dirbtuves, tarptautinius projektus. Siekiu mokyti, bei sukurti galimybę kitus supažindinti su poetinės architektūros kūrimo principais. Galiausiai siekiu su komanda dirbti iš Lietuvos pasauliui.

Finansai

Magistro studijos The Cooper Union kartu su pragyvenimo išlaidomis kainuoja 89 000 USD (79 227EUR). Šiuo metu jau esu surinkusi didžiąją dalį reikalingos sumos: 67 860 USD.
• 37 860 USD stipendija už ypatingus gebėjimus;
• 10 000 USD privačių asmenų, artimųjų, bičiulių indėlis, asmeninis indėlis. (darbas architektūros ofise, papildoma projektinė veikla)
• 20 000 USD Tikiuosi teigiamo atsakymo iš Valstybės studijų fondo skelbiamų stipendijų konkurso (programa Kitas 100).
Iki pilno studijų kainos padengimo šiandien liko 21 140 USD (18 818EUR). Tad prašau Jūsų pagalbos prisidedant prie mano akademinio tikslo.


Portfolio: trys poetiniai darbai

Atmosfera – tai kaip pirmas įspūdis susitikus su žmogumi. Aš įžengiu į kambarį, pamatau – ir per vieną akimirką – turiu pojūtį apie jį. ( P.Zumthor)

Apie miestą ir upę. Neries upė sugrįžta į Vilnių

Vakaras po darbų. Leidžiamės link Neries su pilna kuprine daiktų, kas su savo lagaminais. Lipam į baidares. Plaukiame upės tėkmės kryptimi, nuo Žirmūnų link Karoliniškių. Iriantis pro Žvėryną, ties Vingio parku mus pasitinka įspūdingi skardžiai, kylantis rūkas. Sulėtiname ties posūkiu. Prieš mus – keturi bokštai salose. Nuo kranto moja šeimininkas. Mes jau namuose, šioms dienoms.

Šis projektas – bakalauro darbas Vilniaus dailės akademijoje – siūlė miestui naują, poetišką santykį su jo upe. Keturi bokštai, skirti trumpalaikiam apsistojimui, leidžia pamatyti dažnam neatrastus Karoliniškių parko šlaitus. Kitaip vadinamą Karoliniškių parko erozinį raguvyną. Skulptūriški bokštai tarsi nuneša mūsų vaizduotę į praeitį. Į seną prarastą miestą iškilusį gamtos aplinkoje. Ant pastatų, išlietų iš balto betono, galime stebėti laiko ir aplinkos padarinius. Samanas ir ledo lyčių paliktas žymes, traukiantis pavasarį.

Darbas pateko į RIBA President Medals 2017 darbų parodą Londone su kuria vėliau keliavo per Europos, bei Artimųjų Rytų sostines.

Apleistos sakralios Vilniaus senamiesčio erdvės

Vilniaus senamiestis. Bevaikštant akis vis užkliūva ties užkaltu bažnyčios bokštu. Pasukame kiemo link. Praviros durys. Įeiname pro jas – o ten, perdangomis sudalinta įspūdingo aukščio erdvė. Sovietmetis paliko savo ženklą.

Projektu, kurtu Vilniaus dailės akademijoje, siekiau atrasti galimybes atverti ir pasakoti šią skausmingą istoriją miestiečiams. Nedideli stikliniai paviljonai, leidžiantys užsukti vidun į erdves – pamatyti tarsi pro rakto skylutę – pastatų vidų. Su visa derama pagarba – sakralūs objektai tampa kaip buvusios istorijos pasakotojai. Per atstumą.

Auksinės kopos, Nida

Vėjas. Smėlis. Pušys. Kiek erzinantys smėlio pilni batai. Antras įvažiavimas pakeliui nuo jūros link Nidos. Eidami keliu netyčiom pasukame dešiniau. Ir atsiduriame... Taip. Prie sugriuvusio lauko baseino. Buvęs vienas reikšmingiausių „Auksinių kopų“ (1963-1984m) 8000 m2 poilsio kompleksas šiandien – nostalgiški griuvėsiai. Politinis neapsisprendimas leido šiai vietai pavirsti šiuolaikinių architektūrinių, bei kultūrinių renginių erdve.

Dėkoju už galimybę Do Architects komandai kartu su ja kurti naująjį šios vietos veidą. Smėlis. Nuolat judantis ir žmogaus stabdomas pušimis, bei sutvirtinimais, smėlis. Kuršių Nerijos UNESCO saugomas, žmogaus formuotas kultūrinis kraštovaizdis. Atsižvelgę į jį nusprendėme formuoti naująjį pastatą iš medžiagų atspindinčių supančią gamtą. Taip pat išlaikydami senojo pastato struktūrą – rinkdamiesi ekologišką architektūrą. Šviesos ir šešėlio pagalba joje kūrėme erdves žmonėms.

Dar kartą leidžiamės basomis nuo jūros link Auksinių kopų. Takas, trinkelių su medžio įspaudais, šalimais smėlis ir samanos. Žengiame į pagrindinę erdvę – vidaus baseiną. Lėtai vaikštantys, tik ką atsikėlę žmonės. Prasitęsiančios medžiagos, pušyno vaizdas pro pagrindinę vitriną. Tarsi leidžia jaustis vis dar lauke. Kylame laiptais viršun – ant stogo. Medžio lentų bei samanų stogas, pušų viršūnės priešaky. Sėdamės į medinį krėslą ir paimame knygą. Diena tik prasideda.

Rėmėjų atsiliepimai

    Anonimas. Jau pusmetis kaip gyvenu Perkūnkiemy, tai supratęs kur papuoliau gerus architektus tikrai remiu ir remsiu.
    Anonimas. Iš Lietuvos kurti pasauliui. Skamba tikrai gerai.

    Anonimas. ... būkit palaiminta ....
    Anonimas. Sėkmės ir Dievo palaimos svajones paverčiant tikrove!
    Anonimas. Lietuvoje yra ne viena sovietų konversijos sunaikinta šventovė, kuri laukia jūsų sugrįžtant...
    IS. Pirmyn, Giedre!! Iki grožio, kavos ir gero džiazbario Niujorke. Pasakysiu dar 100x, bet tikrai bus!

Dokumentai

Pazyma

Universiteto priėmimo pažyma

Laiskas

Motyvacinis studento(-ės) laiškas

Laiskas

Dalyvio CV